Kai lieka labai nedaug

     Prieš rašydama dar vieną naują įrašą į savo tinklaraštį niekada per daug negalvoju apie ką jis bus, na taip, reikia sugaudyti vieną kitą kadrą, bet dažniausiai mintys ateina spontaniškai. Va, kaip ir dabar nutiko. Tiesiog atsidariau savo laptop'ą ir pradėjau maigyti klavišus.
     Prisipažinsiu, kad negaliu liautis skaičiuoti paskutinių vasaros dienų. Žinau žinau, kad liko tik savaitė ir tai tiesiog žudo. Rodos, sugalvotum dar tiek planų ir tiek daug dar norėtum nuveikti. Bet kur tau, geriau du su puse mėnesio gulėt bambą išvertus, nei bandyti šiuos planus įgyvendinti. Bet ir čia pažadukas paslysta. Vsio, pasižadu nebepasižadėti sau nieko, net jei tai būtų pažadas mokytis šiais metais kiekvienam egzaminui taip nuoširdžiai, kaip tik galėsiu. Bet, mielieji, tai tik pažadas :D

     Žinote, kas nutinka vasarai baigiantis? Tikiu, kad esate patyrę, kai su draugais ir artimaisiais tenka išsiskirti, tai vienas išskrenda į neaiškų pasaulio galą, kitas į sostinę, trečias šiaip niekada neranda laiko, nes viską užspaudžia mokslai ir kiti dalykai (čia aš apie save). Jei manote, kad galima teigti, jog paminėjus išlydėtuves bus ne taip keista atsisveikinti, tai labai klystate. Kai paskutinį kartą šiais metais matai žmogų tai yra labai keista ir labai liūdna. Nors tiesą pasakius, tądien labiau nervinausi dėl dievų maisto, kurį gaminau su labai didelėmis pastangomis, nes vargšas tupėjo bagažinėje tikraiiii per ilgą laiką. Žinoma, jis buvo suvalgytas iki paskutinio kąsnelio, nes skoniui tai nelabai turėjo pakenkti, bet man taip buvo jo gaila, kai žinojau kaip lašas po lašo teka cukraus lašeliai ant padėklo ir jis tįsta į priešingas puses. Na bet nieko tokio. Staigmena padaryta ir pastangos įvertintos.
Štai jums dievų maisto a.k.a pavlovos su avietėmis ir šilauogėmis nuotrauka (prieš kelionę bagažinėje).

Nuotraukos buvo darytos itin skubotai, net nespėjau atrasti tinkamo apšvietimo, bet labai džiaugiuosi, kad vis dėlto pavyko įamžinti :)
P.s. vėl gi, jei receptas sudomina, klauskite, mielai atrasiu nuorodą (nors tiesą sakant nepamenu iš kur ji buvo).

Ačiū, už dėmesį.
Gintarė