Padovanok man sausainį, gerai?

Visus su oficialia žiema! Sniego dar nėra, šaltukas nosies dar irgi nespaudžia, tačiau Kalėdinė nuotaika jau spėja apimti ir didelius, ir mažus. Bet juokingiausia tai, kad kai pasirodys kalnai sniego, visi kaip vienas teigs, kad "netikėtai prasidėjo" žiema.
Beeet, aš ne apie tai. Šis įrašas bus skirtas mano tragiškiems pamąstymams ką dovanoti per Kalėdas, taip pat padėti ir jums galbūt ką nors sugalvoti. Todėl pasidalinsiu savo ir kitų idėjomis.

Pernai metais gaminau imbierines eglutes, kurias patupdžiau ant pagaliuko ir supakavau į celofaną. Nors nuotrauka nekokybiška, tačiau realybėje man pačiai labai patiko visa apdaila, o eglučių žavumas ir šiltumas tiesiog šaukte šaukė, su kokia meile jos buvo gaminamos. Ir iš tiesų taip ir buvo. Iš likusios tešlos išspaudžiau imbierinių žvaigždučių, kurias taip pat pakavau ir padovanojau artimiesiems.
Imbierinių sausainiukų tešla yra tiesiog tobula tokiems dirbiniams, ačiū Beatai! Juos esu gaminusi ne kartą, ir tikrai ne tik Kalėdoms, todėl labai rekomenduoju gaminti būtent pagal šį receptą, nes nepavykti tiesiog negali!

Užpraeitais metais gaminau florentinus. Darbo minimaliai (daugiausia užima supakavimas), skonis tiesiog puikus, o dovanėlę vis tiek smagu gauti :)
Taip pat vėl dėkoju Beatai, už jos idėją. Kad sausainiukai būtų labiau Kalėdiški, negailiu aguonų ir džiovintų spanguolių. Pakavau į celofaną, suformavau tokius a la saldainius.

Šiais metais dar nenusprendžiau ką gaminsiu, tačiau idėjų turiu gausybę!
1. Stiklainėlis su DIY sausainių mišiniu. Šiame ir saulėtos virtuvės bloge radau priimtiną variantą. O Asta siūlo dar ir naminę "nutelą".

2. Naminiai triufeliai ar kitokie saldainiai. Jų gausa tiesiog stebina. Labiausiai susižavėjau a la ferrero roche saldainiais, ir baziniu šokoladinių triufelių receptu, kurį manau galima interpretuoti ir savaip. Be to, jaučiu, kad spanguolės šokolade taip pat būtų dieviškai skanu (idėją pametėjo mano grupiokė, kuri dėl jų tiesiog išprotėjusi).

3. Nedideli keksai (nusipirkau kepėjų parduotuvėje aliuminių formelių). Pas vaikus ir vanilę yra daaaug receptų, kurių esu pasižymėjusi į savo to bake list'ą. Kepčiau nedideles porcija, mielose, mažose formose.

4. Imbierinis namelis arba eglutė. Šia idėja užsidegiau tiesiog! Labai noriu sulipdyti namelį, nors eglutė irgi neprastai, todėl jei tik pasiseks ir bus laiko, išbandysiu juos abu. Tikiu, kad sausainių tešlai panaudosiu tą patį receptą, jis puikiai prigijo. Pas Neringą bloge radau puikią iliustraciją kaip pastatyti namuką.

5. Ir iš viso, manau, kad sausainiai yra geriausias variantas! Juos galima pateikti įvairia forma.

 5. Naminis Damų likeris. Idėja verta dėmesio, bet taip pat ji gana brangi. Ir žinoma, ši dovana tik prisiekusiems saldumo ir šio likerio mėgėjams, nes mano rastas variantas tikiu, kad labai jį ir primena.
Galima išpilstyti į nedideliu buteliukus ir padovanoti kartu su, pavyzdžiui, sagų-sausainių vėrinių ar kažkuo brandesniu (karčių šokoladinių triufelių dėžute).

6. Rinkinukas saldžiam vakarui, karštos kakavos rinkinys ar pan. Dėkite visa, ką jūsų artimasis mėgsta ir supakuokite į popierinę/medinę dėžutę, puodelį, savadarbį puošnų maišelį ar pan.

Mielieji! Išsakykite savo idėjas komentaruose, visiems būna laaabai įdomu kaip nustebinti artimą žmogų. 

P.s. stengiausi įdėti kuo daugiau aktyvių nuorodą, kad galėtumėte pasigaminti tai patys. Nuotraukos yra ne mano (išskyrus pačią pirmą).

Paskutiniai pasispardymai ir pikniko fantazija

     Pradedant skaičiuoti šiandien, iki vasaros pabaigos lieka tik 14 dienų. Nors taip teigti būtų gal ir neteisinga, nes kol sugebėsiu sukurpti rišlų tekstą, kuris bent dalele apibūdintų mano dabartinę būseną, gali ateiti rytojus. 

     Visko buvo tiek daug, tiek daug malonaus, žinoma šiek tiek nuobodaus. Ok ok, kad ir kaip patinka tingėti, galų gale tai turi baigtis. 

     Vienas didžiausių vasaros privalumų - gamta. Kai saulė spigina į akį, o žolė kviečiasi būti išsėdėta ir išgulėta, kviečiu į iškylą ant pledo. Enjoy!

Vanduo geriausia išeitis karštą vasaros dieną, bet vieną gerti kartais nuobodu, todėl savo fantazijose (kad ir kaip bebūtų keista, jos per tuos tinginystės mėnesius neužmigo) atradau šiuos du (eina sau kokius puikius ir skanius) gėrimus. Vienas maloniai rūgštus, primenantis "mojito" gaivą, o antrasis saldus su apelsinais. Dingo akimirksniu. Tiesa, dar bandėm mineralinio vandens atsargomis užpilti vaisius ir sukapoti šiaudeliais, kad kiek įmanoma labiau atsiskleistų skonis. Deja, mizernai pavyko.

Labai seksualios ir fotogeniškos morkytės ir labai nefotogeniški sluoksniuotos tešlos kąsneliai su kriaušėmis ir mėlyno pelėsio sūriu (bet velniškai skanūs!).

Neapsigaukit, lavašas anaiptol ne pirktinis. Savom rankom minkiau tešlą ir kočiojau plonyčius blynus. Galiausiai kitą dieną pora likusiųjų nenorėjo išlaikyti savo blyniškumo ir suplyšo. Tad atliko traškių duonelių vaidmenį. O ką, skanu ir taip, ir vieni ir su varškės užtepėle (aišku, kad mano gamybos).

Chem, o pabaigai - desertas. Pyragas. Sunku pavadint jį taip, kadangi velniškai skanus ir tikrai neprimena tradicinio pyrago. Su kriaušėmis. Ir su šokoladu, ir su riešutais. Primena suflė. Tiesiog tobulas!

Žinau, neverta liūdėti, kad baigiasi vasara, nes kiekvienas metų laikas kažkuo nuostabus (atsiprašau, meluoju pačiai sau, nes visais kitais metų laikais šalta ir fu). Bet kokiu atveju turiu DAR 13 dienų (ką tik baigėsi 14-oji) nuveikti ką nors nepaprasto ir vasariško.

Ačiū, Gintarė.
P.s. visi užkandžiai buvo mano fantazijos vaisius, išskyrus pyragą. Jei domina detaliau, klausimai ir pagyros (juokauju, priimu bet kokią kritiką) komentaruose :)))

Apie draugus ir pyragus

XXI-ojo amžiaus jaunimas, pradedant nuo paauglystės, baigiant dvidešimt penktuoju gimtadieniu turi tam tikrą savo sukurtą stereotipišką įvaizdį. Kodėl apie tai prakalbau? Galvodama apie savo antrąją šeimą bandau įsivaizduoti apie vadinamąjį balių, ir suprantu, kad mes niekaip negalėtume įtilpti į šį jaunimo ratą. Ir vėl klausimas kodėl? Mūsų didelę šeimą sudaro labai skirtingi žmonės, vienas keliauja po pasaulį, kitas verslą kuria, trečias šoka arba aiškina iš kokių ir kiek raumenų yra sudarytas žmogaus kūnas.
VISI esame kažkuo ypatingi. Būtent todėl, mūsų kompanija nėra eilinė. Taip, negaliu drąsiai teigti, kadangi pažįstu tik kruopelę pasaulio masės, tačiau MAN tai nuostabiausi žmonės su kuriais man yra tekę bendrauti.

Nes mes keliaudami prie ežerų prisiperkame krūvą sveiko maisto ir litrinis tekilos butelis tampa užmirštas.
Nes mes klausomės "This world" dainos ir jaučiamės kaip transo būsenoje.

Nes tik mūsų kompanijoje visos moteriškos lyties būtybės yra tokios nenustygstančios virtuvėje, o kartu susispietusios sukuria šedevrą.
Nes tik mes sugebame susiruošti riedėti iki Vilniaus per penkiolika minučių, o vaikčiodami Vilniaus gatvėmis dairomės į gražiai žaliuojančius medžius, gardžius tortus kepančias kepyklėles ir laukiame to nelaukto momento, kai reikės grįžti.
Mes kalbame apie maisto ruošimą ir įstabius patiekalus, kaip tikri gourme, kalbėdami apie jų tekstūras, spalvų grožį, gomurį glostantį skonį (ir skonių paletę, nors šio išsireiškimo niekada nebuvome pavartoję, kol M. jo nesugalvojo)
Norėdami šauniai praleisti laiką, vietoj vakaro bare, renkamės "Pagauk kampo" žaidimus ir siekiame originalumo, bet tuo pačiu paprastumo ir jaukumo.
...išklausome, kai reikia palaikymo.
...pataisome vieni kitų kvailas klaidas.
...išrandame naujus žodžius (yes, I'm talking about poopsters)
...daliname patarimus, ir nesvarbu jei kartais jie beverčiai, svarbu, kad suprantame ir norime padėti.
...gelbstime draugą, kai reikia iškepti milijoną (hiperbolė) quiche'ų (kišų) ir belgiškų vaflių.
...įsiveržiame visiškai nelaukti ir nesitikėti bei priverčiame leisti pasilikti ir pamilti.
Mes kepame pyragus, kai mums gera, liūdna ar smagu.
Myliu!

Siunčiu saldaus obuolių pyrago trupinuką. Tik jį, nes visus kitus reikia išdalinti savo artimiausiems draugams. Tikiuosi ir jūs turite tokių žmonių, o jei ne, nuoširdžiai linkiu atrasti.

Ačiū, kad skaitėte.
Gintarė

Mano mėgstamiausias nektarinų ir persikų pyragas

        Kurdama savąjį blogą, nemaniau, kad mėginsiu paversti jį maisto blogu. Ne, taip neplanuoju daryti ir dabar, tačiau kartais savo kūrybinius klystkelius mėgstu prisiminti, todėl tam puikiai tinka nuotraukos, o dar geriau - mano atviras internetinis dienoraštis.
        Maisto gamyba vis dažniau tampa labai dideliu pomėgiu mano gyvenime. O juk čia, siekiu išreikšti save, savo potyrius, jausmus ir įvykius. Taigi, nusprendžiau. Kodėl gi nesuerzinus skaitytojų akių ir skrandžių! Didingai pristatau savąją pyrago improvizaciją, kuris turėjo būti anaiptol ne nektarinų ir/ar persikų pyragu, o slyvų, kurį taip pat esu kepusi jau n kartų (tiesiog dievinu jį!).

Ačiū recepto autorei Neringai
***

Nektarinų ir/ar persikų pyragas su puriu baltyminiu sluoksneliu

Kepiau 26cm skersmens tartos formoje

Pagrindas:
1 stiklinė miltų (beminkant tešlą šiek tiek dar užbarsčiau)
2 kiaušinių tryniai
3/4 a.š. kepimo miltelių
80g sviesto supjaustyto smulkiais gabalėliais
2 v.š. cukraus
pora lašelių migdolų esencijos (nebūtina)

Įdaras:
4-5 nektarinai arba persikai (aš dariau su jais abiem)
šaukštas ar du rudojo cukraus (nebūtina, bet tai labai puikus ingridientas)

Baltyminis sluoksnelis:
2 kiaušinių baltymai
70g cukraus
lašelis vanilės ar migdolų esencijos (aš dedu vanilės, nes šiek tiek "numuša" kiaušinio kvapą, kurio nelabai mėgaujasi kai kurie artimieji)
žiupsnelis druskos

Eiga:
Miltus persijoti su kepimo milteliais, į juos sudėti sviestą ir sutrinti rankomis, kol visas sviestas apsivels miltais ir neliks didelių jo gabalėlių. Įlašinti migdolų esenciją ir sudėti kiaušinio trynius. Išminkyti iki vientisos masės. Gautą tešlą paskirstyti riebalais pateptoje formoje.
Įdarui vaisius supjaustyti smulkiais kubeliais ir apvolioti rudajame cukruje (susidarys nedidelė karamelė). Sudėti ant padaryto tešlos pagrindo ir įkišti į orkaitę 15min 180 laipsnių temperatūroje.

 

Kol kepa vaisiai su pagrindu, išsiplakame baltymus. Prieš tai labai rekomenduojama palaikyti juos šaldytuve. Į baltymus beriame žiupsnelį druskos, cukrų ir įlašiname vanilės ar migdolų esenciją (galima panaudoti ir vanilinį cukrų). Viską plakame, kol baltymų putos taps standžios ir kreminės konsistencijos.

Po 15min, ištraukus kepinį, paskirstome baltymus ir dedame atgal į orkaitę, kepame, kol jie šiek tiek apskrus, man prireikė apie 7 minučių.

 Šiek tiek pravėsęs pyragas pradeda "verkti", ant baltymų sluoksnio susidaro nedideli cukraus lašeliai. Žavu tiesiog!

P.s. skanus tiek šiltas, tiek šaltas. Net jokių priedų nereikia :)