Įmanoma pigiai ir skaniai? Moliūgsriubė

Kiek laiko praėjo po paskutinio mano įrašo? Metai? Du? šimtas? Teisinkis nesiteisinus, vis tiek negaliu nieko pakeisti, nes mokslai spaudžia "juodai". Bet priežastis kodėl nerašiau yra galbūt kita, galbūt aš tiesiog tingėjau. Nors pasakyti man visada būna ką. Net ir dabar pilstydama iš tuščio į kiaurą jaučiuosi lyg didžiausia eruditė.
Svarbu, kad atsiranda bent kas paskaito. Arba ne, o tiesiog praleidžia ir žengia iškart prie recepto, kuris dažniausiai būna tikrai super duper paprastas, kad vien iš nuotraukos gali nuspręsti ingriedientus ir skanumo lygį. Taip yra ir su šia šildančia sriuba. Man ji labai patiko, turbūt vien todėl, kad gražiai atrodė ir na galbūt, labai maža dalelė dėl to, kad pamėgau moliūgus. Nors buvau įsitikinus, kad tai kažkokia "random" daržovė, skirta tik pelenei namo grįžti.

Didingai pristatau studentišką sriubą, kurią žinoma galima padaryti ir labai pižoniškai. Sulaukusi moliūgams akcijos nusprendžiau, kad noriu noriu noriu. Ir kad įrodyti jos pigumą, galėsiu net ataskaitą pateikti.

***

Kreminė moliūgų sriuba su lydytu sūreliu

3-4 porcijoms reikės:
apie 1kg moliūgo (čia svoris su lupena ir sėklikėm, tai juos eliminavus lieka apie 800g)
1 vidutinio susmulkinto svogūno
2-3 skilčių česnako
apie 1,5l vandens virimui + kubelio sultinio (taip, blogai, bet negi pirkt dabar man višta ir viraliot sultinius)
šaukštas sviesto + šiek tiek alyvuogių aliejaus kepimui
pipirai, lauro lapas
2-3 dideli šaukštai lydyto sūrelio
citrinos sultys*

Gaminimas labai paprastas. Išlydome sviestą kartu su aliejumi ant įkaitintos keptuvės (vartojant aliejų, nesvyla sviestas).
Pirma pakepiname svogūnų, šiek tiek paskrudiname, sudedame sukapotą česnaką ir kubeliais pjaustytą moliūgą. Čia ir slypi didžioji išmintis, kad moliūgą reikia paskrudinti.
Į verdantį vandenį įmetame kubelį, keletą kvapniųjų pipirų, lauro lapą ir moliūginius kubelius su svogūnais.
Virti apie 15min, kol suminkštėja.
Pabaigoje nupilti vandenį (nesugalvokit į kriauklę tik, tam naudokite sietelį su apačioje stovinčiu puodu), išrenkam pipirus, lauro lapą ir sutrinam blenderiu. Statom ant viryklės, įpilam šiek tiek nusunkto sultinio iki norimo tirštumo ir sukrečiam lydytą sūrelį. Maišom, maišom kol jo nelieka, truputį paverdam. Ragaujam. Jei saldoka, galima įpilti citrinos sulčių, įdėti kokios nors čili pastos ar mėgstamų prieskonių (žolelių, šalavijų ir t.t.)

Patiekti galima su tarkuotu kietuoju sūriu. Arba be nieko, nes skanu ir viena.

Kaip ir pažadėjau štai jums ataskaita:
Už moliūgą paklojau lygiai 1lt,
pora šaukštų sūrelio - 1lt, svogūnas,
česnakas ir kt. prieskoniai - 2lt,
dujos - 1lt.
Atsiprašau, gal netgi per daug suapvalinau. Bet už 5lt, 3 asmenų šeima prisikirstų iki soties (ypač skaniai užsikandat skrudintu česnakiniu batonu, o jei ne tiks ir elementari bulka, bet aš valgiau be jos)

Gintarė

Mama, iškepsiu jums tortą

Taip ir buvo, susiruošiau kepti tortą tėvų metinių proga. Iš pradžių buvau apsistojus ties sausaininiu pagrindu ir želatinos pripumpuota mascarpones ir kondensuoto pieno mase, bet vėliau supratau, kad man norisi šiek tiek didesnio iššūkio. Todėl dvi dienas prieš valgymą išsikepiau biskvitą, kitą dieną padariau labai skanų kremą ir aplipdžiau riešutais. Trečią dieną padariau visus papuoštumus ant viršaus ir dar valandėlę pastovėjęs šaldytuve tortas buvo pasiruošęs pasiaukoti mūsų pilvams. Turiu prisipažinti, kaip pirmas blynas/tortas, jis nebuvo prisvilęs. Esu gaminusi ir tų cheesecake'ų ir šiaip begalės skirtingų pyragų, tačiau tokio a la labai ypatingo su biskvitais dar nėra tekę.
Kas man nepatiko, tai papuošimas :D Gavosi kažkoks sovietinis, panašus į griliažinį, gerai kad buvo aviečių, kurioms labai simpatizuoju. Svajonėse aš įsivaizdavau jį tobulai aptepliotą baltu kremu ir papuoštą gausybe įvairių uogų. Tačiau dabartinis (beveik jau buvęs) variantas, šeimos buvo įvertintas kaip "labai puikiu". Ir iš tiesų, kuo daugiau aš jo valgiau, tuo gražesnis ir dekoras man atrodė. Taip kad skanaus ir jums žiūrėjimo.

P.s. labai rekomenduoju išsikepti šį biskvitą, gaunasi labai aromatingas ir purus, o sudrėkinimui jam užteko nepilnos paros.

Tortas su mascarpone kremu ir citrininiu biskvitu

Biskvitas
receptas paimtas iš labai senos mamos kulinarinės knygelės "Kepimo paslaptys" nr.2
Gaunasi 24cm, 3 plonai supjaustyti biskvitai

4 kiaušiniai (atskirti)
2 v.š. šilto H20 (vandens)
1 a.š. citrinos žievelės
100g cukraus
70g miltų
40g krakmolo (dėjau kukurūzų)
1 nubrauktas a.š. kepimo miltelių

Trynius su vandeniu išsukti iki vientisos masės, sudėti citrinos žievelę ir plona srovele plakant supilti cukrų bei gerai ištrinti.
Baltymus su žiupsneliu druskos (šitą pridėjau nuo savęs) išplakti iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti į trynių masę.
Miltai + krakmolas + kepimo milteliai persijoti į kiaušinius ir viską išmaišyti plakimo šluotelę. Neskubėkit, nepermaišykit, turi likti oro burbuliukų.
Tortinę iškloti kepimo popieriumi ir supilti tešlą, išlyginti paviršių.
Kepti 35min 200 laipsnių temperatūroje (tokioje temperatūroje kepiau gal tik 10min, vėliau sumažinau iki 180)

Kremas/Įdaras
Sukūriau pagal save, proporcijos apytikslės, tad sunaudojau:
apie 300g mascarponės
apie 400g riebios grietinėlės
1 citrinos sultys
maždaug 4-5v.š. cukraus pudros
pakelis grietinėlės standiklio (apsidraudimui)
Aviečių, kiek širdis geidžia arba negeidžia

Pirmiausia išplakiau grietinėlę su pudra, vėliau į ją įmaišiau mascarpone sūrį ir supyliau citrinos sultis. Pagal skonį galima pareguliuoti, gal trūksta saldumo ar rūgštelės.
Svajonėse (vėl) norėjau sudėti vanilės ankšties vidurius, bet per žioplą galvą tiesiog pamiršau.

Sulaistymas
Jis nėra būtinas, nes tikiu, kad ir be jo biskvitas puikiai permirktų, bet labai rekomenduoju. Kartais pakanka citrinos sulčių sumaišytų su vandeniu ir cukrumi, bet šįsyk panaudojau romą (o jis labai kvapnus, likęs iš mamos kraičio, prieš 20 metų gavo per kažkokią šventę). Prireikė 2 šaukštų alkoholio, šiek tiek vandens ir šaukšto cukraus.

Torto surinkimas:
Imam storiausią biskvitą, aptepam romo skystimėliu ir užverčiam kalną (1/4 su biškučiu) kremo, paberiam šiek tiek aviečių ir dedam antrąjį biskvitą ir procesą kartojam. Apglaistom tortą kremu, apšlifuojam šoniukus.
Galima šitaip jį ir palikti (šiaip visai ne, nes neįdomu), tačiau papuošimui sunaudojau:
apie 100g graikinių riešutų (kitą kartą dėčiau migdolu ar lazdyno, jų skonis ne toks stiprus)
aviečių
mėtų lapelių
keletas pirktinių šokoladinių lapelių (gėda man)

Laikom mažiausiai pusę paros.
Gaminkit, tikrai skanus!

Truputuką nekokios pjūvio nuotraukos, atleiskit mėgėjai fotografei...

Ačiū, už dėmesį.
Gintarė

Kai lieka labai nedaug

     Prieš rašydama dar vieną naują įrašą į savo tinklaraštį niekada per daug negalvoju apie ką jis bus, na taip, reikia sugaudyti vieną kitą kadrą, bet dažniausiai mintys ateina spontaniškai. Va, kaip ir dabar nutiko. Tiesiog atsidariau savo laptop'ą ir pradėjau maigyti klavišus.
     Prisipažinsiu, kad negaliu liautis skaičiuoti paskutinių vasaros dienų. Žinau žinau, kad liko tik savaitė ir tai tiesiog žudo. Rodos, sugalvotum dar tiek planų ir tiek daug dar norėtum nuveikti. Bet kur tau, geriau du su puse mėnesio gulėt bambą išvertus, nei bandyti šiuos planus įgyvendinti. Bet ir čia pažadukas paslysta. Vsio, pasižadu nebepasižadėti sau nieko, net jei tai būtų pažadas mokytis šiais metais kiekvienam egzaminui taip nuoširdžiai, kaip tik galėsiu. Bet, mielieji, tai tik pažadas :D

     Žinote, kas nutinka vasarai baigiantis? Tikiu, kad esate patyrę, kai su draugais ir artimaisiais tenka išsiskirti, tai vienas išskrenda į neaiškų pasaulio galą, kitas į sostinę, trečias šiaip niekada neranda laiko, nes viską užspaudžia mokslai ir kiti dalykai (čia aš apie save). Jei manote, kad galima teigti, jog paminėjus išlydėtuves bus ne taip keista atsisveikinti, tai labai klystate. Kai paskutinį kartą šiais metais matai žmogų tai yra labai keista ir labai liūdna. Nors tiesą pasakius, tądien labiau nervinausi dėl dievų maisto, kurį gaminau su labai didelėmis pastangomis, nes vargšas tupėjo bagažinėje tikraiiii per ilgą laiką. Žinoma, jis buvo suvalgytas iki paskutinio kąsnelio, nes skoniui tai nelabai turėjo pakenkti, bet man taip buvo jo gaila, kai žinojau kaip lašas po lašo teka cukraus lašeliai ant padėklo ir jis tįsta į priešingas puses. Na bet nieko tokio. Staigmena padaryta ir pastangos įvertintos.
Štai jums dievų maisto a.k.a pavlovos su avietėmis ir šilauogėmis nuotrauka (prieš kelionę bagažinėje).

Nuotraukos buvo darytos itin skubotai, net nespėjau atrasti tinkamo apšvietimo, bet labai džiaugiuosi, kad vis dėlto pavyko įamžinti :)
P.s. vėl gi, jei receptas sudomina, klauskite, mielai atrasiu nuorodą (nors tiesą sakant nepamenu iš kur ji buvo).

Ačiū, už dėmesį.
Gintarė