Mama, iškepsiu jums tortą

Taip ir buvo, susiruošiau kepti tortą tėvų metinių proga. Iš pradžių buvau apsistojus ties sausaininiu pagrindu ir želatinos pripumpuota mascarpones ir kondensuoto pieno mase, bet vėliau supratau, kad man norisi šiek tiek didesnio iššūkio. Todėl dvi dienas prieš valgymą išsikepiau biskvitą, kitą dieną padariau labai skanų kremą ir aplipdžiau riešutais. Trečią dieną padariau visus papuoštumus ant viršaus ir dar valandėlę pastovėjęs šaldytuve tortas buvo pasiruošęs pasiaukoti mūsų pilvams. Turiu prisipažinti, kaip pirmas blynas/tortas, jis nebuvo prisvilęs. Esu gaminusi ir tų cheesecake'ų ir šiaip begalės skirtingų pyragų, tačiau tokio a la labai ypatingo su biskvitais dar nėra tekę.
Kas man nepatiko, tai papuošimas :D Gavosi kažkoks sovietinis, panašus į griliažinį, gerai kad buvo aviečių, kurioms labai simpatizuoju. Svajonėse aš įsivaizdavau jį tobulai aptepliotą baltu kremu ir papuoštą gausybe įvairių uogų. Tačiau dabartinis (beveik jau buvęs) variantas, šeimos buvo įvertintas kaip "labai puikiu". Ir iš tiesų, kuo daugiau aš jo valgiau, tuo gražesnis ir dekoras man atrodė. Taip kad skanaus ir jums žiūrėjimo.

P.s. labai rekomenduoju išsikepti šį biskvitą, gaunasi labai aromatingas ir purus, o sudrėkinimui jam užteko nepilnos paros.

Tortas su mascarpone kremu ir citrininiu biskvitu

Biskvitas
receptas paimtas iš labai senos mamos kulinarinės knygelės "Kepimo paslaptys" nr.2
Gaunasi 24cm, 3 plonai supjaustyti biskvitai

4 kiaušiniai (atskirti)
2 v.š. šilto H20 (vandens)
1 a.š. citrinos žievelės
100g cukraus
70g miltų
40g krakmolo (dėjau kukurūzų)
1 nubrauktas a.š. kepimo miltelių

Trynius su vandeniu išsukti iki vientisos masės, sudėti citrinos žievelę ir plona srovele plakant supilti cukrų bei gerai ištrinti.
Baltymus su žiupsneliu druskos (šitą pridėjau nuo savęs) išplakti iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti į trynių masę.
Miltai + krakmolas + kepimo milteliai persijoti į kiaušinius ir viską išmaišyti plakimo šluotelę. Neskubėkit, nepermaišykit, turi likti oro burbuliukų.
Tortinę iškloti kepimo popieriumi ir supilti tešlą, išlyginti paviršių.
Kepti 35min 200 laipsnių temperatūroje (tokioje temperatūroje kepiau gal tik 10min, vėliau sumažinau iki 180)

Kremas/Įdaras
Sukūriau pagal save, proporcijos apytikslės, tad sunaudojau:
apie 300g mascarponės
apie 400g riebios grietinėlės
1 citrinos sultys
maždaug 4-5v.š. cukraus pudros
pakelis grietinėlės standiklio (apsidraudimui)
Aviečių, kiek širdis geidžia arba negeidžia

Pirmiausia išplakiau grietinėlę su pudra, vėliau į ją įmaišiau mascarpone sūrį ir supyliau citrinos sultis. Pagal skonį galima pareguliuoti, gal trūksta saldumo ar rūgštelės.
Svajonėse (vėl) norėjau sudėti vanilės ankšties vidurius, bet per žioplą galvą tiesiog pamiršau.

Sulaistymas
Jis nėra būtinas, nes tikiu, kad ir be jo biskvitas puikiai permirktų, bet labai rekomenduoju. Kartais pakanka citrinos sulčių sumaišytų su vandeniu ir cukrumi, bet šįsyk panaudojau romą (o jis labai kvapnus, likęs iš mamos kraičio, prieš 20 metų gavo per kažkokią šventę). Prireikė 2 šaukštų alkoholio, šiek tiek vandens ir šaukšto cukraus.

Torto surinkimas:
Imam storiausią biskvitą, aptepam romo skystimėliu ir užverčiam kalną (1/4 su biškučiu) kremo, paberiam šiek tiek aviečių ir dedam antrąjį biskvitą ir procesą kartojam. Apglaistom tortą kremu, apšlifuojam šoniukus.
Galima šitaip jį ir palikti (šiaip visai ne, nes neįdomu), tačiau papuošimui sunaudojau:
apie 100g graikinių riešutų (kitą kartą dėčiau migdolu ar lazdyno, jų skonis ne toks stiprus)
aviečių
mėtų lapelių
keletas pirktinių šokoladinių lapelių (gėda man)

Laikom mažiausiai pusę paros.
Gaminkit, tikrai skanus!

Truputuką nekokios pjūvio nuotraukos, atleiskit mėgėjai fotografei...

Ačiū, už dėmesį.
Gintarė

Kai lieka labai nedaug

     Prieš rašydama dar vieną naują įrašą į savo tinklaraštį niekada per daug negalvoju apie ką jis bus, na taip, reikia sugaudyti vieną kitą kadrą, bet dažniausiai mintys ateina spontaniškai. Va, kaip ir dabar nutiko. Tiesiog atsidariau savo laptop'ą ir pradėjau maigyti klavišus.
     Prisipažinsiu, kad negaliu liautis skaičiuoti paskutinių vasaros dienų. Žinau žinau, kad liko tik savaitė ir tai tiesiog žudo. Rodos, sugalvotum dar tiek planų ir tiek daug dar norėtum nuveikti. Bet kur tau, geriau du su puse mėnesio gulėt bambą išvertus, nei bandyti šiuos planus įgyvendinti. Bet ir čia pažadukas paslysta. Vsio, pasižadu nebepasižadėti sau nieko, net jei tai būtų pažadas mokytis šiais metais kiekvienam egzaminui taip nuoširdžiai, kaip tik galėsiu. Bet, mielieji, tai tik pažadas :D

     Žinote, kas nutinka vasarai baigiantis? Tikiu, kad esate patyrę, kai su draugais ir artimaisiais tenka išsiskirti, tai vienas išskrenda į neaiškų pasaulio galą, kitas į sostinę, trečias šiaip niekada neranda laiko, nes viską užspaudžia mokslai ir kiti dalykai (čia aš apie save). Jei manote, kad galima teigti, jog paminėjus išlydėtuves bus ne taip keista atsisveikinti, tai labai klystate. Kai paskutinį kartą šiais metais matai žmogų tai yra labai keista ir labai liūdna. Nors tiesą pasakius, tądien labiau nervinausi dėl dievų maisto, kurį gaminau su labai didelėmis pastangomis, nes vargšas tupėjo bagažinėje tikraiiii per ilgą laiką. Žinoma, jis buvo suvalgytas iki paskutinio kąsnelio, nes skoniui tai nelabai turėjo pakenkti, bet man taip buvo jo gaila, kai žinojau kaip lašas po lašo teka cukraus lašeliai ant padėklo ir jis tįsta į priešingas puses. Na bet nieko tokio. Staigmena padaryta ir pastangos įvertintos.
Štai jums dievų maisto a.k.a pavlovos su avietėmis ir šilauogėmis nuotrauka (prieš kelionę bagažinėje).

Nuotraukos buvo darytos itin skubotai, net nespėjau atrasti tinkamo apšvietimo, bet labai džiaugiuosi, kad vis dėlto pavyko įamžinti :)
P.s. vėl gi, jei receptas sudomina, klauskite, mielai atrasiu nuorodą (nors tiesą sakant nepamenu iš kur ji buvo).

Ačiū, už dėmesį.
Gintarė

Paskutiniai pasispardymai ir pikniko fantazija

     Pradedant skaičiuoti šiandien, iki vasaros pabaigos lieka tik 14 dienų. Nors taip teigti būtų gal ir neteisinga, nes kol sugebėsiu sukurpti rišlų tekstą, kuris bent dalele apibūdintų mano dabartinę būseną, gali ateiti rytojus. 

     Visko buvo tiek daug, tiek daug malonaus, žinoma šiek tiek nuobodaus. Ok ok, kad ir kaip patinka tingėti, galų gale tai turi baigtis. 

     Vienas didžiausių vasaros privalumų - gamta. Kai saulė spigina į akį, o žolė kviečiasi būti išsėdėta ir išgulėta, kviečiu į iškylą ant pledo. Enjoy!

Vanduo geriausia išeitis karštą vasaros dieną, bet vieną gerti kartais nuobodu, todėl savo fantazijose (kad ir kaip bebūtų keista, jos per tuos tinginystės mėnesius neužmigo) atradau šiuos du (eina sau kokius puikius ir skanius) gėrimus. Vienas maloniai rūgštus, primenantis "mojito" gaivą, o antrasis saldus su apelsinais. Dingo akimirksniu. Tiesa, dar bandėm mineralinio vandens atsargomis užpilti vaisius ir sukapoti šiaudeliais, kad kiek įmanoma labiau atsiskleistų skonis. Deja, mizernai pavyko.

Labai seksualios ir fotogeniškos morkytės ir labai nefotogeniški sluoksniuotos tešlos kąsneliai su kriaušėmis ir mėlyno pelėsio sūriu (bet velniškai skanūs!).

Neapsigaukit, lavašas anaiptol ne pirktinis. Savom rankom minkiau tešlą ir kočiojau plonyčius blynus. Galiausiai kitą dieną pora likusiųjų nenorėjo išlaikyti savo blyniškumo ir suplyšo. Tad atliko traškių duonelių vaidmenį. O ką, skanu ir taip, ir vieni ir su varškės užtepėle (aišku, kad mano gamybos).

Chem, o pabaigai - desertas. Pyragas. Sunku pavadint jį taip, kadangi velniškai skanus ir tikrai neprimena tradicinio pyrago. Su kriaušėmis. Ir su šokoladu, ir su riešutais. Primena suflė. Tiesiog tobulas!

Žinau, neverta liūdėti, kad baigiasi vasara, nes kiekvienas metų laikas kažkuo nuostabus (atsiprašau, meluoju pačiai sau, nes visais kitais metų laikais šalta ir fu). Bet kokiu atveju turiu DAR 13 dienų (ką tik baigėsi 14-oji) nuveikti ką nors nepaprasto ir vasariško.

Ačiū, Gintarė.
P.s. visi užkandžiai buvo mano fantazijos vaisius, išskyrus pyragą. Jei domina detaliau, klausimai ir pagyros (juokauju, priimu bet kokią kritiką) komentaruose :)))

Apie draugus ir pyragus

XXI-ojo amžiaus jaunimas, pradedant nuo paauglystės, baigiant dvidešimt penktuoju gimtadieniu turi tam tikrą savo sukurtą stereotipišką įvaizdį. Kodėl apie tai prakalbau? Galvodama apie savo antrąją šeimą bandau įsivaizduoti apie vadinamąjį balių, ir suprantu, kad mes niekaip negalėtume įtilpti į šį jaunimo ratą. Ir vėl klausimas kodėl? Mūsų didelę šeimą sudaro labai skirtingi žmonės, vienas keliauja po pasaulį, kitas verslą kuria, trečias šoka arba aiškina iš kokių ir kiek raumenų yra sudarytas žmogaus kūnas.
VISI esame kažkuo ypatingi. Būtent todėl, mūsų kompanija nėra eilinė. Taip, negaliu drąsiai teigti, kadangi pažįstu tik kruopelę pasaulio masės, tačiau MAN tai nuostabiausi žmonės su kuriais man yra tekę bendrauti.

Nes mes keliaudami prie ežerų prisiperkame krūvą sveiko maisto ir litrinis tekilos butelis tampa užmirštas.
Nes mes klausomės "This world" dainos ir jaučiamės kaip transo būsenoje.

Nes tik mūsų kompanijoje visos moteriškos lyties būtybės yra tokios nenustygstančios virtuvėje, o kartu susispietusios sukuria šedevrą.
Nes tik mes sugebame susiruošti riedėti iki Vilniaus per penkiolika minučių, o vaikčiodami Vilniaus gatvėmis dairomės į gražiai žaliuojančius medžius, gardžius tortus kepančias kepyklėles ir laukiame to nelaukto momento, kai reikės grįžti.
Mes kalbame apie maisto ruošimą ir įstabius patiekalus, kaip tikri gourme, kalbėdami apie jų tekstūras, spalvų grožį, gomurį glostantį skonį (ir skonių paletę, nors šio išsireiškimo niekada nebuvome pavartoję, kol M. jo nesugalvojo)
Norėdami šauniai praleisti laiką, vietoj vakaro bare, renkamės "Pagauk kampo" žaidimus ir siekiame originalumo, bet tuo pačiu paprastumo ir jaukumo.
...išklausome, kai reikia palaikymo.
...pataisome vieni kitų kvailas klaidas.
...išrandame naujus žodžius (yes, I'm talking about poopsters)
...daliname patarimus, ir nesvarbu jei kartais jie beverčiai, svarbu, kad suprantame ir norime padėti.
...gelbstime draugą, kai reikia iškepti milijoną (hiperbolė) quiche'ų (kišų) ir belgiškų vaflių.
...įsiveržiame visiškai nelaukti ir nesitikėti bei priverčiame leisti pasilikti ir pamilti.
Mes kepame pyragus, kai mums gera, liūdna ar smagu.
Myliu!

Siunčiu saldaus obuolių pyrago trupinuką. Tik jį, nes visus kitus reikia išdalinti savo artimiausiems draugams. Tikiuosi ir jūs turite tokių žmonių, o jei ne, nuoširdžiai linkiu atrasti.

Ačiū, kad skaitėte.
Gintarė