2013 m. gruodžio 1 d., sekmadienis

Padovanok man sausainį, gerai?

Visus su oficialia žiema! Sniego dar nėra, šaltukas nosies dar irgi nespaudžia, tačiau Kalėdinė nuotaika jau spėja apimti ir didelius, ir mažus. Bet juokingiausia tai, kad kai pasirodys kalnai sniego, visi kaip vienas teigs, kad "netikėtai prasidėjo" žiema.
Beeet, aš ne apie tai. Šis įrašas bus skirtas mano tragiškiems pamąstymams ką dovanoti per Kalėdas, taip pat padėti ir jums galbūt ką nors sugalvoti. Todėl pasidalinsiu savo ir kitų idėjomis.

Pernai metais gaminau imbierines eglutes, kurias patupdžiau ant pagaliuko ir supakavau į celofaną. Nors nuotrauka nekokybiška, tačiau realybėje man pačiai labai patiko visa apdaila, o eglučių žavumas ir šiltumas tiesiog šaukte šaukė, su kokia meile jos buvo gaminamos. Ir iš tiesų taip ir buvo. Iš likusios tešlos išspaudžiau imbierinių žvaigždučių, kurias taip pat pakavau ir padovanojau artimiesiems.
Imbierinių sausainiukų tešla yra tiesiog tobula tokiems dirbiniams, ačiū Beatai! Juos esu gaminusi ne kartą, ir tikrai ne tik Kalėdoms, todėl labai rekomenduoju gaminti būtent pagal šį receptą, nes nepavykti tiesiog negali!


Užpraeitais metais gaminau florentinus. Darbo minimaliai (daugiausia užima supakavimas), skonis tiesiog puikus, o dovanėlę vis tiek smagu gauti :)
Taip pat vėl dėkoju Beatai, už jos idėją. Kad sausainiukai būtų labiau Kalėdiški, negailiu aguonų ir džiovintų spanguolių. Pakavau į celofaną, suformavau tokius a la saldainius.


Šiais metais dar nenusprendžiau ką gaminsiu, tačiau idėjų turiu gausybę!
1. Stiklainėlis su DIY sausainių mišiniu. Šiame ir saulėtos virtuvės bloge radau priimtiną variantą. O Asta siūlo dar ir naminę "nutelą".

2. Naminiai triufeliai ar kitokie saldainiai. Jų gausa tiesiog stebina. Labiausiai susižavėjau a la ferrero roche saldainiais, ir baziniu šokoladinių triufelių receptu, kurį manau galima interpretuoti ir savaip. Be to, jaučiu, kad spanguolės šokolade taip pat būtų dieviškai skanu (idėją pametėjo mano grupiokė, kuri dėl jų tiesiog išprotėjusi).

3. Nedideli keksai (nusipirkau kepėjų parduotuvėje aliuminių formelių). Pas vaikus ir vanilę yra daaaug receptų, kurių esu pasižymėjusi į savo to bake list'ą. Kepčiau nedideles porcija, mielose, mažose formose.


4. Imbierinis namelis arba eglutė. Šia idėja užsidegiau tiesiog! Labai noriu sulipdyti namelį, nors eglutė irgi neprastai, todėl jei tik pasiseks ir bus laiko, išbandysiu juos abu. Tikiu, kad sausainių tešlai panaudosiu tą patį receptą, jis puikiai prigijo. Pas Neringą bloge radau puikią iliustraciją kaip pastatyti namuką.

5. Ir iš viso, manau, kad sausainiai yra geriausias variantas! Juos galima pateikti įvairia forma.





 5. Naminis Damų likeris. Idėja verta dėmesio, bet taip pat ji gana brangi. Ir žinoma, ši dovana tik prisiekusiems saldumo ir šio likerio mėgėjams, nes mano rastas variantas tikiu, kad labai jį ir primena.
Galima išpilstyti į nedideliu buteliukus ir padovanoti kartu su, pavyzdžiui, sagų-sausainių vėrinių ar kažkuo brandesniu (karčių šokoladinių triufelių dėžute).

6. Rinkinukas saldžiam vakarui, karštos kakavos rinkinys ar pan. Dėkite visa, ką jūsų artimasis mėgsta ir supakuokite į popierinę/medinę dėžutę, puodelį, savadarbį puošnų maišelį ar pan.

Mielieji! Išsakykite savo idėjas komentaruose, visiems būna laaabai įdomu kaip nustebinti artimą žmogų. 


P.s. stengiausi įdėti kuo daugiau aktyvių nuorodą, kad galėtumėte pasigaminti tai patys. Nuotraukos yra ne mano (išskyrus pačią pirmą).

2013 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Įmanoma pigiai ir skaniai? Moliūgsriubė

Kiek laiko praėjo po paskutinio mano įrašo? Metai? Du? šimtas? Teisinkis nesiteisinus, vis tiek negaliu nieko pakeisti, nes mokslai spaudžia "juodai". Bet priežastis kodėl nerašiau yra galbūt kita, galbūt aš tiesiog tingėjau. Nors pasakyti man visada būna ką. Net ir dabar pilstydama iš tuščio į kiaurą jaučiuosi lyg didžiausia eruditė.
Svarbu, kad atsiranda bent kas paskaito. Arba ne, o tiesiog praleidžia ir žengia iškart prie recepto, kuris dažniausiai būna tikrai super duper paprastas, kad vien iš nuotraukos gali nuspręsti ingriedientus ir skanumo lygį. Taip yra ir su šia šildančia sriuba. Man ji labai patiko, turbūt vien todėl, kad gražiai atrodė ir na galbūt, labai maža dalelė dėl to, kad pamėgau moliūgus. Nors buvau įsitikinus, kad tai kažkokia "random" daržovė, skirta tik pelenei namo grįžti.

Didingai pristatau studentišką sriubą, kurią žinoma galima padaryti ir labai pižoniškai. Sulaukusi moliūgams akcijos nusprendžiau, kad noriu noriu noriu. Ir kad įrodyti jos pigumą, galėsiu net ataskaitą pateikti.

***

Kreminė moliūgų sriuba su lydytu sūreliu

3-4 porcijoms reikės:
apie 1kg moliūgo (čia svoris su lupena ir sėklikėm, tai juos eliminavus lieka apie 800g)
1 vidutinio susmulkinto svogūno
2-3 skilčių česnako
apie 1,5l vandens virimui + kubelio sultinio (taip, blogai, bet negi pirkt dabar man višta ir viraliot sultinius)
šaukštas sviesto + šiek tiek alyvuogių aliejaus kepimui
pipirai, lauro lapas
2-3 dideli šaukštai lydyto sūrelio
citrinos sultys*

Gaminimas labai paprastas. Išlydome sviestą kartu su aliejumi ant įkaitintos keptuvės (vartojant aliejų, nesvyla sviestas).
Pirma pakepiname svogūnų, šiek tiek paskrudiname, sudedame sukapotą česnaką ir kubeliais pjaustytą moliūgą. Čia ir slypi didžioji išmintis, kad moliūgą reikia paskrudinti.
Į verdantį vandenį įmetame kubelį, keletą kvapniųjų pipirų, lauro lapą ir moliūginius kubelius su svogūnais.
Virti apie 15min, kol suminkštėja.
Pabaigoje nupilti vandenį (nesugalvokit į kriauklę tik, tam naudokite sietelį su apačioje stovinčiu puodu), išrenkam pipirus, lauro lapą ir sutrinam blenderiu. Statom ant viryklės, įpilam šiek tiek nusunkto sultinio iki norimo tirštumo ir sukrečiam lydytą sūrelį. Maišom, maišom kol jo nelieka, truputį paverdam. Ragaujam. Jei saldoka, galima įpilti citrinos sulčių, įdėti kokios nors čili pastos ar mėgstamų prieskonių (žolelių, šalavijų ir t.t.)

Patiekti galima su tarkuotu kietuoju sūriu. Arba be nieko, nes skanu ir viena.



Kaip ir pažadėjau štai jums ataskaita:
Už moliūgą paklojau lygiai 1lt,
pora šaukštų sūrelio - 1lt, svogūnas,
česnakas ir kt. prieskoniai - 2lt,
dujos - 1lt.
Atsiprašau, gal netgi per daug suapvalinau. Bet už 5lt, 3 asmenų šeima prisikirstų iki soties (ypač skaniai užsikandat skrudintu česnakiniu batonu, o jei ne tiks ir elementari bulka, bet aš valgiau be jos)

Gintarė

2013 m. rugpjūčio 29 d., ketvirtadienis

Mama, iškepsiu jums tortą

Taip ir buvo, susiruošiau kepti tortą tėvų metinių proga. Iš pradžių buvau apsistojus ties sausaininiu pagrindu ir želatinos pripumpuota mascarpones ir kondensuoto pieno mase, bet vėliau supratau, kad man norisi šiek tiek didesnio iššūkio. Todėl dvi dienas prieš valgymą išsikepiau biskvitą, kitą dieną padariau labai skanų kremą ir aplipdžiau riešutais. Trečią dieną padariau visus papuoštumus ant viršaus ir dar valandėlę pastovėjęs šaldytuve tortas buvo pasiruošęs pasiaukoti mūsų pilvams. Turiu prisipažinti, kaip pirmas blynas/tortas, jis nebuvo prisvilęs. Esu gaminusi ir tų cheesecake'ų ir šiaip begalės skirtingų pyragų, tačiau tokio a la labai ypatingo su biskvitais dar nėra tekę.
Kas man nepatiko, tai papuošimas :D Gavosi kažkoks sovietinis, panašus į griliažinį, gerai kad buvo aviečių, kurioms labai simpatizuoju. Svajonėse aš įsivaizdavau jį tobulai aptepliotą baltu kremu ir papuoštą gausybe įvairių uogų. Tačiau dabartinis (beveik jau buvęs) variantas, šeimos buvo įvertintas kaip "labai puikiu". Ir iš tiesų, kuo daugiau aš jo valgiau, tuo gražesnis ir dekoras man atrodė. Taip kad skanaus ir jums žiūrėjimo.

P.s. labai rekomenduoju išsikepti šį biskvitą, gaunasi labai aromatingas ir purus, o sudrėkinimui jam užteko nepilnos paros.


Tortas su mascarpone kremu ir citrininiu biskvitu

Biskvitas
receptas paimtas iš labai senos mamos kulinarinės knygelės "Kepimo paslaptys" nr.2
Gaunasi 24cm, 3 plonai supjaustyti biskvitai

4 kiaušiniai (atskirti)
2 v.š. šilto H20 (vandens)
1 a.š. citrinos žievelės
100g cukraus
70g miltų
40g krakmolo (dėjau kukurūzų)
1 nubrauktas a.š. kepimo miltelių

Trynius su vandeniu išsukti iki vientisos masės, sudėti citrinos žievelę ir plona srovele plakant supilti cukrų bei gerai ištrinti.
Baltymus su žiupsneliu druskos (šitą pridėjau nuo savęs) išplakti iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti į trynių masę.
Miltai + krakmolas + kepimo milteliai persijoti į kiaušinius ir viską išmaišyti plakimo šluotelę. Neskubėkit, nepermaišykit, turi likti oro burbuliukų.
Tortinę iškloti kepimo popieriumi ir supilti tešlą, išlyginti paviršių.
Kepti 35min 200 laipsnių temperatūroje (tokioje temperatūroje kepiau gal tik 10min, vėliau sumažinau iki 180)

Kremas/Įdaras
Sukūriau pagal save, proporcijos apytikslės, tad sunaudojau:
apie 300g mascarponės
apie 400g riebios grietinėlės
1 citrinos sultys
maždaug 4-5v.š. cukraus pudros
pakelis grietinėlės standiklio (apsidraudimui)
Aviečių, kiek širdis geidžia arba negeidžia

Pirmiausia išplakiau grietinėlę su pudra, vėliau į ją įmaišiau mascarpone sūrį ir supyliau citrinos sultis. Pagal skonį galima pareguliuoti, gal trūksta saldumo ar rūgštelės.
Svajonėse (vėl) norėjau sudėti vanilės ankšties vidurius, bet per žioplą galvą tiesiog pamiršau.

Sulaistymas
Jis nėra būtinas, nes tikiu, kad ir be jo biskvitas puikiai permirktų, bet labai rekomenduoju. Kartais pakanka citrinos sulčių sumaišytų su vandeniu ir cukrumi, bet šįsyk panaudojau romą (o jis labai kvapnus, likęs iš mamos kraičio, prieš 20 metų gavo per kažkokią šventę). Prireikė 2 šaukštų alkoholio, šiek tiek vandens ir šaukšto cukraus.

Torto surinkimas:
Imam storiausią biskvitą, aptepam romo skystimėliu ir užverčiam kalną (1/4 su biškučiu) kremo, paberiam šiek tiek aviečių ir dedam antrąjį biskvitą ir procesą kartojam. Apglaistom tortą kremu, apšlifuojam šoniukus.
Galima šitaip jį ir palikti (šiaip visai ne, nes neįdomu), tačiau papuošimui sunaudojau:
apie 100g graikinių riešutų (kitą kartą dėčiau migdolu ar lazdyno, jų skonis ne toks stiprus)
aviečių
mėtų lapelių
keletas pirktinių šokoladinių lapelių (gėda man)

Laikom mažiausiai pusę paros.
Gaminkit, tikrai skanus!


Truputuką nekokios pjūvio nuotraukos, atleiskit mėgėjai fotografei...

Ačiū, už dėmesį.
Gintarė

2013 m. rugpjūčio 25 d., sekmadienis

Kai lieka labai nedaug


     Prieš rašydama dar vieną naują įrašą į savo tinklaraštį niekada per daug negalvoju apie ką jis bus, na taip, reikia sugaudyti vieną kitą kadrą, bet dažniausiai mintys ateina spontaniškai. Va, kaip ir dabar nutiko. Tiesiog atsidariau savo laptop'ą ir pradėjau maigyti klavišus.
     Prisipažinsiu, kad negaliu liautis skaičiuoti paskutinių vasaros dienų. Žinau žinau, kad liko tik savaitė ir tai tiesiog žudo. Rodos, sugalvotum dar tiek planų ir tiek daug dar norėtum nuveikti. Bet kur tau, geriau du su puse mėnesio gulėt bambą išvertus, nei bandyti šiuos planus įgyvendinti. Bet ir čia pažadukas paslysta. Vsio, pasižadu nebepasižadėti sau nieko, net jei tai būtų pažadas mokytis šiais metais kiekvienam egzaminui taip nuoširdžiai, kaip tik galėsiu. Bet, mielieji, tai tik pažadas :D

     Žinote, kas nutinka vasarai baigiantis? Tikiu, kad esate patyrę, kai su draugais ir artimaisiais tenka išsiskirti, tai vienas išskrenda į neaiškų pasaulio galą, kitas į sostinę, trečias šiaip niekada neranda laiko, nes viską užspaudžia mokslai ir kiti dalykai (čia aš apie save). Jei manote, kad galima teigti, jog paminėjus išlydėtuves bus ne taip keista atsisveikinti, tai labai klystate. Kai paskutinį kartą šiais metais matai žmogų tai yra labai keista ir labai liūdna. Nors tiesą pasakius, tądien labiau nervinausi dėl dievų maisto, kurį gaminau su labai didelėmis pastangomis, nes vargšas tupėjo bagažinėje tikraiiii per ilgą laiką. Žinoma, jis buvo suvalgytas iki paskutinio kąsnelio, nes skoniui tai nelabai turėjo pakenkti, bet man taip buvo jo gaila, kai žinojau kaip lašas po lašo teka cukraus lašeliai ant padėklo ir jis tįsta į priešingas puses. Na bet nieko tokio. Staigmena padaryta ir pastangos įvertintos.
Štai jums dievų maisto a.k.a pavlovos su avietėmis ir šilauogėmis nuotrauka (prieš kelionę bagažinėje).



Nuotraukos buvo darytos itin skubotai, net nespėjau atrasti tinkamo apšvietimo, bet labai džiaugiuosi, kad vis dėlto pavyko įamžinti :)
P.s. vėl gi, jei receptas sudomina, klauskite, mielai atrasiu nuorodą (nors tiesą sakant nepamenu iš kur ji buvo).

Ačiū, už dėmesį.
Gintarė


2013 m. rugpjūčio 17 d., šeštadienis

Paskutiniai pasispardymai ir pikniko fantazija

     Pradedant skaičiuoti šiandien, iki vasaros pabaigos lieka tik 14 dienų. Nors taip teigti būtų gal ir neteisinga, nes kol sugebėsiu sukurpti rišlų tekstą, kuris bent dalele apibūdintų mano dabartinę būseną, gali ateiti rytojus. 
     Visko buvo tiek daug, tiek daug malonaus, žinoma šiek tiek nuobodaus. Ok ok, kad ir kaip patinka tingėti, galų gale tai turi baigtis. 
     Vienas didžiausių vasaros privalumų - gamta. Kai saulė spigina į akį, o žolė kviečiasi būti išsėdėta ir išgulėta, kviečiu į iškylą ant pledo. Enjoy!


Vanduo geriausia išeitis karštą vasaros dieną, bet vieną gerti kartais nuobodu, todėl savo fantazijose (kad ir kaip bebūtų keista, jos per tuos tinginystės mėnesius neužmigo) atradau šiuos du (eina sau kokius puikius ir skanius) gėrimus. Vienas maloniai rūgštus, primenantis "mojito" gaivą, o antrasis saldus su apelsinais. Dingo akimirksniu. Tiesa, dar bandėm mineralinio vandens atsargomis užpilti vaisius ir sukapoti šiaudeliais, kad kiek įmanoma labiau atsiskleistų skonis. Deja, mizernai pavyko.


Labai seksualios ir fotogeniškos morkytės ir labai nefotogeniški sluoksniuotos tešlos kąsneliai su kriaušėmis ir mėlyno pelėsio sūriu (bet velniškai skanūs!).


Neapsigaukit, lavašas anaiptol ne pirktinis. Savom rankom minkiau tešlą ir kočiojau plonyčius blynus. Galiausiai kitą dieną pora likusiųjų nenorėjo išlaikyti savo blyniškumo ir suplyšo. Tad atliko traškių duonelių vaidmenį. O ką, skanu ir taip, ir vieni ir su varškės užtepėle (aišku, kad mano gamybos).


Chem, o pabaigai - desertas. Pyragas. Sunku pavadint jį taip, kadangi velniškai skanus ir tikrai neprimena tradicinio pyrago. Su kriaušėmis. Ir su šokoladu, ir su riešutais. Primena suflė. Tiesiog tobulas!


Žinau, neverta liūdėti, kad baigiasi vasara, nes kiekvienas metų laikas kažkuo nuostabus (atsiprašau, meluoju pačiai sau, nes visais kitais metų laikais šalta ir fu). Bet kokiu atveju turiu DAR 13 dienų (ką tik baigėsi 14-oji) nuveikti ką nors nepaprasto ir vasariško.


Ačiū, Gintarė.
P.s. visi užkandžiai buvo mano fantazijos vaisius, išskyrus pyragą. Jei domina detaliau, klausimai ir pagyros (juokauju, priimu bet kokią kritiką) komentaruose :)))

2013 m. rugpjūčio 13 d., antradienis

Apie draugus ir pyragus

XXI-ojo amžiaus jaunimas, pradedant nuo paauglystės, baigiant dvidešimt penktuoju gimtadieniu turi tam tikrą savo sukurtą stereotipišką įvaizdį. Kodėl apie tai prakalbau? Galvodama apie savo antrąją šeimą bandau įsivaizduoti apie vadinamąjį balių, ir suprantu, kad mes niekaip negalėtume įtilpti į šį jaunimo ratą. Ir vėl klausimas kodėl? Mūsų didelę šeimą sudaro labai skirtingi žmonės, vienas keliauja po pasaulį, kitas verslą kuria, trečias šoka arba aiškina iš kokių ir kiek raumenų yra sudarytas žmogaus kūnas.
VISI esame kažkuo ypatingi. Būtent todėl, mūsų kompanija nėra eilinė. Taip, negaliu drąsiai teigti, kadangi pažįstu tik kruopelę pasaulio masės, tačiau MAN tai nuostabiausi žmonės su kuriais man yra tekę bendrauti.

Nes mes keliaudami prie ežerų prisiperkame krūvą sveiko maisto ir litrinis tekilos butelis tampa užmirštas.
Nes mes klausomės "This world" dainos ir jaučiamės kaip transo būsenoje.

Nes tik mūsų kompanijoje visos moteriškos lyties būtybės yra tokios nenustygstančios virtuvėje, o kartu susispietusios sukuria šedevrą.
Nes tik mes sugebame susiruošti riedėti iki Vilniaus per penkiolika minučių, o vaikčiodami Vilniaus gatvėmis dairomės į gražiai žaliuojančius medžius, gardžius tortus kepančias kepyklėles ir laukiame to nelaukto momento, kai reikės grįžti.
Mes kalbame apie maisto ruošimą ir įstabius patiekalus, kaip tikri gourme, kalbėdami apie jų tekstūras, spalvų grožį, gomurį glostantį skonį (ir skonių paletę, nors šio išsireiškimo niekada nebuvome pavartoję, kol M. jo nesugalvojo)
Norėdami šauniai praleisti laiką, vietoj vakaro bare, renkamės "Pagauk kampo" žaidimus ir siekiame originalumo, bet tuo pačiu paprastumo ir jaukumo.
...išklausome, kai reikia palaikymo.
...pataisome vieni kitų kvailas klaidas.
...išrandame naujus žodžius (yes, I'm talking about poopsters)
...daliname patarimus, ir nesvarbu jei kartais jie beverčiai, svarbu, kad suprantame ir norime padėti.
...gelbstime draugą, kai reikia iškepti milijoną (hiperbolė) quiche'ų (kišų) ir belgiškų vaflių.
...įsiveržiame visiškai nelaukti ir nesitikėti bei priverčiame leisti pasilikti ir pamilti.
Mes kepame pyragus, kai mums gera, liūdna ar smagu.
Myliu!


Siunčiu saldaus obuolių pyrago trupinuką. Tik jį, nes visus kitus reikia išdalinti savo artimiausiems draugams. Tikiuosi ir jūs turite tokių žmonių, o jei ne, nuoširdžiai linkiu atrasti.

Ačiū, kad skaitėte.
Gintarė

2013 m. liepos 31 d., trečiadienis

Mano vasaros desertas

Taiiip, tikrai taip. Kartą pradėjus negali sustoti. Negali sustoti gaminti ir mėgautis šiuo procesu. Kad ir kaip nemėgstu posakio, kad moterų vieta virtuvėje ir visų tų "go to the kitchen" anekdotų, turiu prisipažinti, kad nejaučiu, kaip laikas prabėga man begaminant.
Ir dar, tikiuosi nepaversti savojo blogo vien tik receptų kaupykla, kaip ir minėjau, mano tikslas išsakyti kas vyksta aplinkui mane, o šiuo metu dažnai praleidžiu bandydama vis kaip nors nustebinti/ nudžiuginti savo abi šeimas (kad taptų šiek tiek aiškiau, viena iš jų mano biologinė, kita yra tiesiog pačių nuostabiausių žmonių kompanija, su kuria galėčiau nukeliauti į bet kurį pasaulio kraštą)
Didingai (o gal būt ironiškai) pristatau puikiausią ir lengviausiai paruošiamą savo desertą, kuris (žinoma, nepamirštant ledų) yra vienas geriausių vasaros (ir ne tik) desertų.
Recepto idėją radau vienoje iš vegetariškų patiekalų knygų, tačiau didžiąją dalį palikau savo fantazijai

***
Gaivus varškės ir uogų/vaisių desertas
6 nedidelės arba 4 gausios porcijos

Sausainių pagrindas (jis nėra būtinas, tačiau puikiai tinka):
6-7 sumalti sausainiai (gali būti Gaidelis, Selga vaniliniai/šokoladiniai ir t.t.)
pora šaukštų ištirpdyto sviesto

Varškės ir uogų sluoksnis:
du pakeliai varškės (po 180g)
4 v.š. cukraus
1 v.š. vanilinio cukraus arba keli lašai vanilės esencijos
2 v.š. želatinos + keli šaukštai drungno virinto vandens
200-250g natūralaus jogurto
uogų ir vaisių (avietės, mėlynės, persikai, braškės ir t.t.)



























Eiga:
Sausainių trupinius sumaišyti su tirpintu sviestu ir kiekviename serviravimo indelyje (naudojau stiklines) padaryti pagrindą ir šiek tiek suspausti.
Varškę pertrinti per sietelį, sumaišyti su jogurtu, cukrumi, vanile. Paragaukit, jei norisi galima daugiau saldumo, labai tinka įspausti citrinos sulčių ar įtarkuoti šiek tiek žievelės.
Želatiną užpilti vandeniu ir palikti 15-20min, kad išbrinktų. Po to ant nedidelės liepsnos, šiek tiek nuo jos atokiau ištirpdyti. NEUŽVIRTI!
Į varškės masę plona srovele supilti želatiną ir gerai išmaišyti.
Vaisius ar uogas paserviruoti į stiklines ir užpilti varškės kremu, viršų taip pat galima puošti kuo tik širdis geidžia.
Leisti pastovėti šaldytuve bent 3 valandas.
Om nom nom...Gaivu, skanu, vasariška ir nebrangu!



























Gintarė





2013 m. liepos 19 d., penktadienis

Mano mėgstamiausias nektarinų ir persikų pyragas

        Kurdama savąjį blogą, nemaniau, kad mėginsiu paversti jį maisto blogu. Ne, taip neplanuoju daryti ir dabar, tačiau kartais savo kūrybinius klystkelius mėgstu prisiminti, todėl tam puikiai tinka nuotraukos, o dar geriau - mano atviras internetinis dienoraštis.
        Maisto gamyba vis dažniau tampa labai dideliu pomėgiu mano gyvenime. O juk čia, siekiu išreikšti save, savo potyrius, jausmus ir įvykius. Taigi, nusprendžiau. Kodėl gi nesuerzinus skaitytojų akių ir skrandžių! Didingai pristatau savąją pyrago improvizaciją, kuris turėjo būti anaiptol ne nektarinų ir/ar persikų pyragu, o slyvų, kurį taip pat esu kepusi jau n kartų (tiesiog dievinu jį!).

Ačiū recepto autorei Neringai
***

Nektarinų ir/ar persikų pyragas su puriu baltyminiu sluoksneliu

Kepiau 26cm skersmens tartos formoje

Pagrindas:
1 stiklinė miltų (beminkant tešlą šiek tiek dar užbarsčiau)
2 kiaušinių tryniai
3/4 a.š. kepimo miltelių
80g sviesto supjaustyto smulkiais gabalėliais
2 v.š. cukraus
pora lašelių migdolų esencijos (nebūtina)

Įdaras:
4-5 nektarinai arba persikai (aš dariau su jais abiem)
šaukštas ar du rudojo cukraus (nebūtina, bet tai labai puikus ingridientas)

Baltyminis sluoksnelis:
2 kiaušinių baltymai
70g cukraus
lašelis vanilės ar migdolų esencijos (aš dedu vanilės, nes šiek tiek "numuša" kiaušinio kvapą, kurio nelabai mėgaujasi kai kurie artimieji)
žiupsnelis druskos

Eiga:
Miltus persijoti su kepimo milteliais, į juos sudėti sviestą ir sutrinti rankomis, kol visas sviestas apsivels miltais ir neliks didelių jo gabalėlių. Įlašinti migdolų esenciją ir sudėti kiaušinio trynius. Išminkyti iki vientisos masės. Gautą tešlą paskirstyti riebalais pateptoje formoje.
Įdarui vaisius supjaustyti smulkiais kubeliais ir apvolioti rudajame cukruje (susidarys nedidelė karamelė). Sudėti ant padaryto tešlos pagrindo ir įkišti į orkaitę 15min 180 laipsnių temperatūroje.

 

Kol kepa vaisiai su pagrindu, išsiplakame baltymus. Prieš tai labai rekomenduojama palaikyti juos šaldytuve. Į baltymus beriame žiupsnelį druskos, cukrų ir įlašiname vanilės ar migdolų esenciją (galima panaudoti ir vanilinį cukrų). Viską plakame, kol baltymų putos taps standžios ir kreminės konsistencijos.

Po 15min, ištraukus kepinį, paskirstome baltymus ir dedame atgal į orkaitę, kepame, kol jie šiek tiek apskrus, man prireikė apie 7 minučių.



 Šiek tiek pravėsęs pyragas pradeda "verkti", ant baltymų sluoksnio susidaro nedideli cukraus lašeliai. Žavu tiesiog!

P.s. skanus tiek šiltas, tiek šaltas. Net jokių priedų nereikia :)

2013 m. birželio 18 d., antradienis

Ką veikti vasarą?


Visi normalūs žmonės kažką veikia, o aš...

Tragedija! Baigėsi mokslai, nebeturiu ką veikti. Atrodo reikėtų dirbti, bet tie pavieniai planai, kai norisi ir prie ežero nuvažiuoti (juk jau namukai užsakyti), ir prie jūros pabūti, ir šiaip, praleisti laiko su savimi, patinginiauti. Bet. Tai užtrunka tik kokias tris savaites kartu sudėjus per visą vasarą. Kasdienis nieko neveikimas tikras neveža. Ir tada labai intensyviai mąstau, ką galima būtų nuveikti šią vasarą.

Išskyrus tai, kad aš užsibrėžus nesustoti sportuoti, na, kaip čia pasakius, man tai sunkiai sekasi, nesu itin didelė sporto mėgėja (turiu omeny tą, kuris būna tikslingas, kaip koja op op, presąąą sutraukiam ir t.t.).

Taigi, grįžtant prie to ką veikti. Atidžiau pagalvojus galima padaryti labai daug. Na, galima eiti dirbti, kaip ir minėjau, taip pat degintis, na dar knygą paskaityti, šašlyką išsikepti, taip pat dirbti. Velnias...kartojuosi. Pastaruoju metu ši darbo idėja mane labai neramina. Iš tikrųjų, esu nusiteikus, tačiau tuo pat metu ne. Erzina tai, kad per mokslo metus man tęsti vasarą pradėtas pareigas nėra galimybės. Žinau, žinau. Kai nori viskas suderinama. Na, bet tikrai ne mano atveju. Ir aš nesiskundžiu, galbūt labiau čia tinginys veikia. Turbūt dėl to ir pradėjau dienoraštį rašyti, nes nebuvo kas veikti vasarą.

O dabar lyriniai nukrypimai. Groju pianinu. Tiksliau, grojau, prieš trejus metus labai grojau,  Ir dabar susimąstau, gal reiktų savo instrumentą, kuris dabar atlieka patogaus stalo funkcijas, išnaudot. Nors..meh, tingiu.


O čia, radau keletą idėjų internete, keletą įtrauksiu ir iš savo smegenų, galbūt kas nors įkvėps veikti, nes manęs tai gaila, bet ne :)

1. Po galais, susitvarkyti kambarį, ir išnešt senus rakandus. (nes komentarų nereikia)
2. Iškylos, piknikai, kelionės prie ežerų ir t.t. (Šitą būtinai įtraukite į savo summer to do list, nes be jų, vasara "užknisa")
3. Susirasti mėgstamą augalą ir bandyti jį užsiauginti (idėją radau delfi.lt, iš pradžių atrodė absurdiška, bet dabar imu mąstyt, kad auginsiu kerpes)
4. Išmok kalbą! (labai geras dalykas, gegužę visiems prisiekinėjau, kad mokysiuos gestų kalbą, turbūt dėl pačios idėjos, bet tikrai VIS DAR apie tai mąstau)
5. Nufilmuoti savo vaizdo klipą/mini filmuką ar pan. (smagiai skamba, tačiau pastebėjau, kad tie, kas mėgsta fotografuotis prieš veidrodį patys, nemėgsta būti filmuojami kitų)
6. Susiorganizuokite basų draugų vakarėlį (vėlgi radau delfi'yje, čia kaip supratau reikia būti visiems basiems, bet esmė ta pati - visi geria (?))
7. Plaukite kaimynų, pažįstamų mašinas, taip surinksite pinigų (manau, kad tik per filmus tai atrodo normalu, čia mus greičiau policija supakuotų, jei sugalvotumėm ne tik pažįstamų folksvagenus blizgint)
8. Užkaskite draugus smėlyje (gerai)
9. Trumpai - reikškitės meniškai. Kurkit, dainuokit, pieškit ir t.t.
10. Pasistenk, kad tavo MySpace ar Facebook puslapiai taptų vasariški (delfi.lt mane stebina)
11. Suorganizuokite arbūzų sėklų spjaudymo varžybas (taip, tikrai ji mane stebina)
12. Gamink! Pati esu labai mėgėja užsiimti konditerija ir ne tik, todėl kai tik yra noro ir žaliavos, lekiu į virtuvę. Nepamirškit draugų, kurie pastoviai išalkę, netgi tie, kurie laikosi dietos.
13. Sudarykite renginių, kuriuos norite aplankyti sąrašą
14. Aplankykite tuos renginius
15. DIY a.k.a do it yourself (išsikapyk marškinėlius, išsisiuvinėk triusikėlius, pati jau pasisiuvau sau šortus, kita stotelė bus delninė, nors greičiausiai neprivažiuosiu iki jos)
16. Surenkite stalo žaidimų turnyrą (ne stalo, bet įtraukit "Twister", žavu bus. Žinoma, apgalvokit prizus!)
17. Pakeiskite savo kambario dizainą (prieš tai susitvarkykite, kad galėtumėte pamatyti erdviškumą. Ši užduotis kankina mane jau ilgą laiką, nes tai stengiuosi jau po truputį įgyvendinti...mintyse.)
18. Aplankyk festivalį, pabūk stovykloj (ne man, tačiau girdėjau, kad stovyklose būna labai fainai)
19. ??
20. ....tingėkite! Galų gale, juk vasara :)

Ir iš tikrųjų visiškai nesvarbu, ką veikiate, svarbu, kad jums būtų smagu.