Vasaros Žymės

Ir kaip gi viską suspėti? Arba pasiilgau pyragų.

Štai kur klausimas.
Kai darbų tiek, kad net nespėji jų visų užrašyti, kai galvą spaudžia mokslai, kolių milijonas ir dar vienas ant kito lipantys egzaminai.
Apie praktikos darbus, geriau patylėsiu. Kada tai atlikti? Kada juos atlikti TAISYKLINGAI? Neee, juk bet kas netinka.
Pastarosiomis dienos stresą ir mano plaukus su karučiu galima vežt.

Bet kad ir kaip būtų tą dieną sunku, juk nutinka kažkas ir malonaus. Kažkas, kas priverčia nusišypsoti, nusijuokti, atsipalaiduoti.
Meilė, svajos, kvaili tarpusavio pokštai (angl. inside jokes), skani kava su kažkokiu kaloringu pyragu ar dideliu sausainiu su šokoladu gabalėliais.
Išaušus šio mėnesio pirmajai dienai paskelbiau: kovas - mėnesis be saldumynų. Kurgi ne. Man, kaip prisiekusiai saldomanei tai buvo nepakeliama kančia. Mėnesį sutrumpinau iki savaitės. Ir taip pakankamai pastangų pareikalavo.
Užtat dabar, vietoj to, kad mokyčiausi, kad atlikinėčiau užduotis, kurias ir taip vėluoju atlikti aš kemšu pyragą su arbata ir kremuotom (ne, ne sudegusiom) rankom palengva minkau klavišus.
Žinot, aš tiesiog to labai pasiilgstu. Rašymo, nes man šis procesas be proto smagus. Ar skaito, ar ne, žinau, kad visada būna smagu dar kartą prisiminti išgyventos dienos įvykius. O tokie blogai, tam geriausiai tinka, ar ne?

O kadangi paminėjau pyragą, štai jo receptas. Po ilgos ilgos pertraukos, labai paprastas ir jaukus, primenantis močiutės kepamus pyragus. Su stikline šalto pieno, dievinu!

Trupininis pyragas su uogiene

gaunasi plonas, maždaug 20x30cm keturkampei kepimo formai arba 26cm apvaliai 

Pagrindui reikės:
250-270g miltų
1 a.š. kepimo miltelių
1 nedidelis kiaušinis
50g medaus (nebūtina, bet labai gero skonio prideda)
1 a.š. vanilės miltelių
60-75g cukraus (priklausomai nuo uogienės saldumo)
70g sviesto
keli šaukštai vandens

Kaip gaminam? Sumetam dalykus į bliūdą ir ištaškom.
Šiaip juokauju, juk eiliškumas turi kažkoks būti.
Pirmiausia miltus, miltukus, cukriukus sudedamį dubenį, įkrečiam medaus, sutarkuojam šaltą sviestą, arba jei jis minkštas, tiesiog gabaliukais įpjaustom, padarę trupinukus, įmušam kiaušinį. Jei nesulimpa į tešlos gabalą, įpilam šaukštą vandens. Jei reikia, dar šiek tiek. Išminkom tešlą. Ji gaunasi labai minkštutė ir lengvai "valdoma".
Gniužuliuką tešlos atgnybiam ir atidedam į šaldiklį, o likusią iškočiojam ant kepimo popieriaus ir kepimo formoje dar ištampom kiek reikia, padarydami nedideliu bortelius.

Įdaras: babos uogienė (aš naudojau juodųjų serbentų sumaišyta su vyšnių)
Šiek tiek įdėjau cukraus, nes labai rūgšti pasirodė.

Taigi, ant paruošto pagrindo užpilame uogienės, iš šaldiklio traukiam tešlos kamuoliuką ir užtarkuojam ant viršaus.
Kepti 180 karštumo orkaitėje, apie 30min. Svarbu, kad apskrustų gražiai ^^

Nuotrauka baisi. Iškart atsiprašau, neradau savo normalaus fotoaparato, todėl tenkintis teko telefonine kamera.
Bon appetit!

P.s. šią pagrindo tešlą naudoju daugeliui savo kepinių (tartaletėms su citrinų kremu, su migdoline karamele, su varške ir t.t.). Labai labai liuks!
O receptas iš mano atminties (nežinau kur radau), proporcijos vyravo priklausomai nuo to ką gaminau.

Tiesiog vaniliniai keksiukai su mascarpone kremu

Aš savimi labai nusivyliau. Nusivyliau, nes esu be proto didelė tinginė. Geriau pagalvojus, kiek daug receptų būčiau jums parodžius! Per Kalėdas kepiau tortą Velnio maistas (kuris tikrai buvo velniškai nuodėmingas, kaloringas, bet toooks skanus), visai neseniai gaminau mažas tartaletes su citrinų kremu, kurioms patingėjau užkrauti saldžias morengines kepures.

Na, o šiandien, buvau labai įkvėpta pagaminti keksiukus (nuo A iki Z), na tuos angliškai vadinamus cupcakes, su  daug spalvoto kremo, visokiais neaiškiai pabarstukais ir pan. Jų taip pat esu gaminusi labai daug ir įvairių, bet per savo tinginį nesugebėjau nė vieno įamžinti.

Taigi, aptikusi šį blogą, pradėjau inirtingai ieškoti to vienintelio recepto, kuris patrauktų mano akį. Tiesa, jų buvo išties daug, bet šaldytuvo ištekliai ir riboti finansai neleido improvizuoti tiek, kiek širdis geidė.

Todėl pasirinkau šiuos keksiukus, dar svajojau įgrūsti Karvutės saldainį vidun, o viršų dosniai užteplioti grietinėlės-mascarponės kremu.

Deja deja. Karvutės neradau. Grietinėlę nusipirkti pamiršau. Teko suktis iš padėties, todėl kremą gaminau iš kitų produktų. 

Keksiukams-biskvitukams reikės:

Autorei išėjo 17, man 13 ir jie tikrai nebuvo milžinai

270 ml (apie 200 g) miltų

3 kiaušinius

125 g minkšto sviesto

160 ml (apie 130 g) cukraus

1 šaukštelį kepimo miltelių

1 šaukštelį vanilinio cukraus ar keli lašai esencijos

100 ml stiprios gerai pasaldintos kavos (aš nepyliau)

Vietoj karvutės įdėjau kažkokiu irisinių saldainių su šokolado glajumi, tai jų nedėkit (Karvutę nebent), nes anie irisiniai išsprogo per viršų ir vidurį paliko kiaurą (bet dėl to skonio negadino).

Ką darom? 

Minkštą sviestą su cukrumi ir vanile išplakam iki baltos, purios masės.

Tada po vieną, kaskart išplakant sumušame kiaušinius. Patarimas: visi produktai turi būti kambario temperatūros. (Mano nebuvo, tai pasigailėjau)

Čiumpam bliūdą, persijojam miltus su kepimo miltukais (šaltiniai skelbia, kad taip patenka daug oro ir jie gražiai išsiputė. Man to grožio nebuvo, nes išsipūtė tikrai nenormaliai, su aukštom pilim, todėl kai kurias nupjoviau prieš dedant kremą)

Tada plakant sviesto masę sudedame miltus. Man, kaip ir autorei tešla irgi gavosi labai tiršta, todėl po ranka turėjau pieno ir kelis šaukštus šliukštelėjau. Viskas!

Dedame į formeles 2/3, kepame 180oC orkaitėje apie 20-30min, kol gražiai išsipūs ir paruduos.

Kremą dariau šitaip: 55g minkšto sviesto išplakiau iki baltumo, tada įkrečiau apie 70g mascarponės + 50g graikiško jogurto (to tiršto), įpyliau šiek tiek citrinos sulčiu, lašas gero aromatingo romo ir apie 2 šaukštus cukraus pudros. 

Galite dėti filadeldiją, taip pat vien tik mascarpone, žodžiu tai ką mėgstate.

Pastaba: Dabar jau tikrai viskas turi būti kambario temperatūros, nes aš labai skubėjau todėl sviestą ištrynus ir į jį sudėjus šaltus kitus ingredientus susidarė gumuliukų. Bet didelės problemos nėra, nes šaldytuve keksams pastovėjus viskas sustingo į vienalytę konsistenciją. 

Dekoruodami keksiukėlius, siūlau juos atvėsusius subadyti ir palaistyti citrinų sultimis sumaišytomis su virintu vandeniu (minkštesni bus). Ant viršaus sutrupinusi uždėjau porą tų irisinių neaiškių saldainių.

P.S. Jei norite, padengti visą keksiuko viršų, kremo porciją dvigubinkite. (Povelnių, aš tiesiog nebeturėjau daugiau sviesto)

P.P.S. Sviestinį kremą galėčiau valgyti vieną, nes tikrai labai labai skanus. Ir jei nesiterliojate su juo valandą (kaip aš), labai nesunkiai galima konstruoti įvairius raštus.

Ačiū, kad skaitėte.

Gintarė